Jau antrąjį dešimtmetį sėkmingai redaguojamas ketvirtinis Punsko Kovo 11-osios licėjaus leidinys. Visad laukiamas ir mielai ne tik moksleivių skaitomas.

Ką reiškia žodis „dėmesio”?

Dėmesys – tai susitelkimas, atidumas. Pavadinimas „Dėmesio” verčia skaitytoją dėmesingai ir atsidėjus perskaityti kiekvieną straipsnį. Mūsų leidinys daugiausia dėmesio skiria mokyklos gyvenimui, aktualijoms. Įdėmiai stebime, kas vyksta, kas svarbu. Kreipiame dėmesį į skaitytojų poreikius. O tai, ką parašome, norime, kad visi įsidėmėtų, t. y. įsidėtų į galvas.

Kas redaguoja „Dėmesio”?

Šį žurnalą jaunimui redaguoja „Dėmesio” redakcija, kurią sudaro Punsko licėjaus įvairių klasių moksleiviai. Todėl redakcijos sudėtis kasmet kinta. Moksleivius, per trejus metus įgijusius šiek tiek patirties, pakeičia vis nauji „savanoriai”. Visas redakcines kolegijas sieja mūsų lietuvių kalbos mokytoja Birutė Vaičiulienė, jau daugiau kaip dešimtį metų mokinius burianti ir skatinanti kūrybiniam darbui bei padedanti redaguoti leidinį, visad randanti laiko šiai visuomeninei veiklai.

Už ką atsakinga „Dėmesio” redakcija?

Jos pagrindinė užduotis – rasti temas, planuoti, rašyti ir redaguoti straipsnius. Be to, redakcija bando į šią veiklą įtraukti kitus licėjaus mokinius, siūlo parašyti vieną ar kitą straipsnį. Kartais gauname skaitytojų laiškų, kuriuos beveik visada spausdiname. Redakcija yra atsakinga ir už tekstų perrašymą, tinkamą nuotrauką, piešinių suradimą bei visko pristatymą į „Aušros” leidyklą.

Kas daroma su „Dėmesio” toliau?

„Aušros” leidykloje leidinys parengiamas spaudai. Tai profesionaliai atlieka buvusios Punsko licėjaus mokinės: Božena Bobinienė techninė redaktorė, Birutė Burdinaitė-Ołów stilistė, Birutė Vaičiulienė – korektorė, Rūta Burdinaitė – talkininkė. Vėliau „Dėmesio” spausdinamas „Aušros” leidyklos spaustuvėje. Kokybišką leidinį belieka parsigabenti į mokyklą ir išplatinti (nemokamai!!!).

Kas skaito „Dėmesio „?

Ištikimiausi „Dėmesio” skaitytojai – Punsko licėjaus mokiniai (net ir tie, kurie privalomos literatūros neskaito!), mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai. Yra žinių, kad „Dėmesio” skaito moksleivių tėvai bei seneliai. Be to, šis leidinukas pasiekia Seinų ir Suvalkų jaunimą. Kartais nukeliauja į Lietuvą, Vokietiją, Kanadą.

Ar dar ilgai gyvuos „Dėmesio „?

Tikime, kad norinčiųjų skaityti ir nepavargstančių redaktorių bus tol, kol gyvuos licėjus, kol čia norės mokytis lietuviai. O Punsko licėjaus 50-mečio proga sveikiname visus kada nors redagavusius „Dėmesio”. Linkime sau bei būsimoms redakcijoms daug gerų sumanymų, stiprybės, jėgų ir kūrybingumo. Nuoširdžiai ačiū tiems, kuriems dažnai lieka nepadėkota. Žemai Jums lenkiamės ir skiriame šiuos žodžius:

Būkit laimingi, kai drasko lapus
rudenį vėjas stiprus.
Ir tikąkit viltim,
kai snieguolės pražysta šlaituos.
Būkit didingi,
kai vaikšto lietus,
berdamas savo lašus.
Ir kaip niekad gyvenkit,
vis galėdami kitą paguost.