„Sudainuokime Lietuv?“ – skamb?jo dainos žodžiai Lietuvos Nepriklausomyb?s atkąrimo dienos proga Punsko Kovo 11-osios licėjaus surengto koncerto metu, kuris įvyko kovo 8 d. Punsko lietuvių kult?ros namuose. T?dien pamin?tos Lietuvos laisvęs atkąrimo 30-osios metinės ir šv?stas Punsko licėjaus vardadienis.

Švent? prad?ta šv. Mišiomis Punsko bažny?ioje, kurias aukojo klebonas ?eslovas Baganas ir kunigas vikaras Povilas Slaminis. Pamaldose kartu su parapijiečiais dalyvavo LR konsulato Seinuose ambasador? Izolda Bri?kovskien? bei Kovo 11-osios Akto signataras Petras Vaitiekąnas. Po šv. Miši? šventė t?s?si Lietuvių kult?ros namuose. Pradžioje licėjaus direktorius Alvydas Nevulis pasveikino visus atvykusius sve?ius bei ži?rovus. Sveikinimo žodžiais pasidalijo ir LR konsulato Seinuose ambasador? I. Bri?kovskien?, šventės svečias P. Vaitiekąnas bei Seinų apskrities vadovas Maciej Plesiewicz ir jo pavaduotojas Antanas Baudys. Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė sveikindama visus su 30-uoju Laisvės pavasariu primin?, kad jaunoji mūsų karta susirenka ir Kampuo?i? kaime, kur yra Nepriklausomyb?s paminklas ir kur žaliuoja Laisvės ?žuolynas. Pirmininką pad?kojo Juozui Pe?iuliui, kuris su meile saugo tai datai skirt? vietą ir atmint? mūsų krašte.

Koncerto menin?s programos metu, tarytum iš mamos ar mo?iut?s kraitin?s skrynios  išplaukusiais gražiausi? rašt? audiniais nuvilnijo žodži?, dain? ir liaudies šoki? pyn?, ? kuri? ?siaud? brangiausi žodžiai: ”mano t?viškąl?”, „maitintoja žemel?”, „motul? Lietuva”, „duona kasdienin?”, „tikąjimo medis”… Mokinių poetin?s kompozicijos (pareng? R?ta Burdinait? ir Birut? Vai?iulien?) persipyn? su liaudies šokiais atliktais šoki? grup?s „Šalčia” (vad. Asta Pe?iulien?), „Pašešupi?” choro (vad. Dainius Pavilonis, koncertmeisteris Raimundas Martinkąnas) dainomis, Adrijono Pykio, Povilo Sendos bei Deivydo Sendos muzikiniais kąriniais. Lic?jaus abiturientai, kurie greitai iškeliaus ? plat?jų pasaul?, koncerto metu ieškojo atsakymo, kuriuo takeliu pasukti: ? šiaur?, pietus, rytus ar vakarus? Bet nesvarbu, kokiame pasaulio kampelyje begyventume – esame viena tauta. Mus jungia tie patys džiaugsmai ir r?pesčiai. Laisv? suteikia daugyb? galimybi?, bet ir uždeda daugiau atsakomyb?s už veiksmus, savo vaiką ir valstyb?s likim? – skamb?jo mokinių l?pose. Koncerto „Sudainuokime Lietuv?” scenarijaus autor? Irena Nevulienė.

Šventin?s programos scenovaizdis (autor? Alicija Krakauskienė) – Pasaulio medžio motyvas, simbolizuojantis tilt? tarp dangaus, žem?s ir požemi?. Pasaulio medis vaizduojamas nepaprastai didelis, virš?ne remiantis dang?, šakomis apgobiantis vis? pasaul?, šaknimis siekiantis žem?s gelmi?. Jo virš?n?je — saul?, šviesos ir šilumos neš?ja, kelrodžiai žvaigždynai, ant šaką – paukščiai tarpininkai tarp dangaus ir žem?s, o iš po šakn? trykšta gyvyb?s ir išminties šaltinis, palaikantis gyvyb?. Iš šakn? stiebiasi papar?io žiedas – tai nemariosios, visa ?veikian?ios žol?s žiedas, vaistas nuo vis? lig?, apsauga nuo bet kokio blogio. Po medžiu gyvena žalčiai ir gyvat?s. Žalčiai – tai ryšininkai tarp žem?s ir požemi?, tai pasaul? saugan?ios gerosios dvasios bei nam? židinio saugotojai. Pasaulio medis auga ant kalno, kur teka devynios up?s, arba pamaryje, ar jųros saloje. Per Pasaulio med? visa visata suvokiama kaip nedaloma visuma. Šis medis jungia gyvuosius ir mirusiuosius, praeit?, dabart? ir ateit?, jis išminties, paslaptingumo, nemirtingumo simbolis. Jis atspindi mūsų prot?vi? pasaulio suvokim?. Šis medis, išlikąs tiek liaudies dainose tiek dail?je, yra svarbi senov?s lietuvių paveldo dalis. Lietuvoje Gyvyb?s medžiu tradiciškai buvo puošiamos krai?io skrynios, baldai, langin?s, prieverpst?s. Siuvin?tais jo  ornamentais lietuv?s moterys puoš? prijuostes, skareles.

Tokia tur?t? b?ti ir tauta, tarytum Medis su amžinai gyvomis šaknimis, besiskleidžiantis šakomis, lapeliais ir žiedais, gebantis reg?ti aukštybi? paukš?ius ant pa?ios jo virš?n?s. Tuomet tautai nebereikt? r?pintis d?l savo ateities, kadangi sveikas Medis visuomet duos sveikus vaisius.

Alicija Krakauskienė