Šventės

Nuo pat mokyklos gyvavimo pradžios susiformavusios tradicijos, mokyklos šventės, dalyvavimas visuomenės gyvenime yra neatsiejama mokyklos gyvenimo dalis. Kiekvienais metais į mokyklą ateina nauja moksleivių karta. Pirmokus reikia ”pakrikštyti”. Juos ”krikštija” vyriausieji mokyklos mokiniai. Jau rugsėjo arba spalio mėnesio vakarą mokyklos svetainėje renkasi nedrąsiai nusiteikę pirmokai, jiems įvairius išbandymus parengę vyriausios klasės moksleiviai, kiti smalsūs mokiniai, mokytojai bei tėvai. ”Krikštatėviai” visada būna gerai pasiruošę – jie ne tik sumano visus linksminančią programą, bet paruošia pirmokams įvairių užduočių ir klausimų, kad įsitikintų, ar šie yra verti prisijungti prie licėjaus moksleivių būrio. Po išbandymų kiekvienam pirmokui suteikiamas vardas.

sventes_kovo11Pirmokai tampa pilnaverčiais mokyklos visuomenės nariais, kurie netrukus irgi paruošia programą (padėką už krikštą), skirtą ”krikštatėviams”. Šios humoristinės programos metu parodo savo sukurtą spektaklį, kuriame vaizduoja vyresniuosius draugus įvairių, ne visada jiems palankių, situacijų metu, atkreipia dėmesį į jų charakteringus bruožus.

1999/2000 mokslo metais pirmokai pirmą kartą surengė Advento vakarą – su eilėmis, susimąstymu ir giesmėmis, su žvakių šviesa. Renginys buvo nuotaikingas, visiems patiko. Tokie vakarai po to vyko kasmet, tapo tradiciniais. Ilgainiui renginys tapo mokyklos bendruomenės Prieškalėdiniu susitikimu. Vienas iš populiarių mokyklinių renginių buvo Naujųjų metų sutikimas. Renginį ruošdavo trečiokai, jiems talkindavo visi moksleiviai – dekoruodami salę, parūpindami muziką. Trečiokai su savo auklėtojais ir tėvų atstovais ruošdavo vaišes, programą, rūpindavosi visu renginiu. Ilgainiui jaunimas Naujuosius metus panoro sutikti ne mokykloje.

Kitas tradicinis renginys yra Šimtadienis. Likus šimtui dienų iki abitūros egzaminų, abiturientai, jų tėvai ir mokytojai renkasi mokykloje švęsti ir linksmintis. Moksleiviai ruošia programą – su eilėmis, dainomis ir šokiais. Gražiai išpuoštoje salėje visi šoka, dainuoja ir vaišinasi. Baigiantis abiturientų mokslo metams, vyksta kita tradicinė mokyklos šventė – ”Paskutinis skambutis”. Abiturientai atsisveikina su mokyklos draugais ir mokytojais iškilmingais žodžiais, įteikia mokytojams gėlių, taria padėkos žodžius, atminčiai prie mokyklos pasodina beržą. Vakare jaunesnieji draugai atsisveikina tuos, kurie mokyklą baigia, išlydėdami juos su humoristine programa, bendrais šokiais ir vaišėmis. Linki jiems sėkmės brandos egzaminuose.

sventes_sausio13Svarbią vietą tarp mokyklos renginių užima tautinės šventės. Minima Sausio 13-osios data, kai siekiama pagerbti už Laisvę žuvusiuosius tautos didvyrius. Niekada neužmirštama Lietuvos valstybės atkūrimo diena – Vasario 16-oji. Didelė šventė mums yra Kovo 11-oji. Tai ne tik Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, bet ir mūsų licėjaus vardo diena. Ta proga mokykla rengia šventę, į kurią kviečia visą krašto lietuviškąją visuomenę. Vyksta koncertas, kurio metu pagerbiama Tėvynė ir tautos didvyriai, prisimenami mirę mūsų mokyklos mokytojai. Abiturientai perduoda licėjaus vėliavą jaunesniems draugams. Koncerte pasirodo mokyklos dainininkai, šokėjai ir skaitovai. Kitos pas mus vykstančios šventės: Knygnešių dienos minėjimas, Pirmosios pavasario dienos sutikimas, susitikimas su Poezijos pavasario svečiais. Be to, tradicija tapo rudeninis kapų tvarkymas. Moksleiviai kartu su auklėtojais prieš Visų šventųjų dieną tvarko Punsko parapijos kapines – šluoja lapus, kerta krūmus, tvarko apleistus kapus. Kiekvienais metais stengiamės išvykti į ekskursijas – lankome savo artimiausią apylinkę, keliaujame į Lietuvą, stengiamės pažinti istorines, literatūrines vietas, dalyvaujame šventkelionėje iš Kryžių kalno į Šiluvą, vykstame į teatrus.