Kovo 11-osios koncertas

„Sudainuokime Lietuvą“ – skambėjo dainos žodžiai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Punsko Kovo 11-osios licėjaus surengto koncerto metu, kuris įvyko kovo 8 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Tądien paminėtos Lietuvos laisvės atkūrimo 30-osios metinės ir švęstas Punsko licėjaus vardadienis.

Šventė pradėta šv. Mišiomis Punsko bažnyčioje, kurias aukojo klebonas Česlovas Baganas ir kunigas vikaras Povilas Slaminis. Pamaldose kartu su parapijiečiais dalyvavo LR konsulato Seinuose ambasadorė Izolda Bričkovskienė bei Kovo 11-osios Akto signataras Petras Vaitiekūnas. Po šv. Mišių šventė tęsėsi Lietuvių kultūros namuose. Pradžioje licėjaus direktorius Alvydas Nevulis pasveikino visus atvykusius svečius bei žiūrovus. Sveikinimo žodžiais pasidalijo ir LR konsulato Seinuose ambasadorė I. Bričkovskienė, šventės svečias P. Vaitiekūnas bei Seinų apskrities vadovas Maciej Plesiewicz ir jo pavaduotojas Antanas Baudys. Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė sveikindama visus su 30-uoju Laisvės pavasariu priminė, kad jaunoji mūsų karta susirenka ir Kampuočių kaime, kur yra Nepriklausomybės paminklas ir kur žaliuoja Laisvės ąžuolynas. Pirmininkė padėkojo Juozui Pečiuliui, kuris su meile saugo tai datai skirtą vietą ir atmintį mūsų krašte.

Koncerto meninės programos metu, tarytum iš mamos ar močiutės kraitinės skrynios  išplaukusiais gražiausių raštų audiniais nuvilnijo žodžių, dainų ir liaudies šokių pynė, į kurią įsiaudė brangiausi žodžiai: ”mano tėviškėlė”, „maitintoja žemelė”, „motulė Lietuva”, „duona kasdieninė”, „tikėjimo medis”… Mokinių poetinės kompozicijos (parengė Rūta Burdinaitė ir Birutė Vaičiulienė) persipynė su liaudies šokiais atliktais šokių grupės „Šalčia” (vad. Asta Pečiulienė), „Pašešupių” choro (vad. Dainius Pavilonis, koncertmeisteris Raimundas Martinkėnas) dainomis, Adrijono Pykio, Povilo Sendos bei Deivydo Sendos muzikiniais kūriniais. Licėjaus abiturientai, kurie greitai iškeliaus į platųjį pasaulį, koncerto metu ieškojo atsakymo, kuriuo takeliu pasukti: į šiaurę, pietus, rytus ar vakarus? Bet nesvarbu, kokiame pasaulio kampelyje begyventume – esame viena tauta. Mus jungia tie patys džiaugsmai ir rūpesčiai. Laisvė suteikia daugybę galimybių, bet ir uždeda daugiau atsakomybės už veiksmus, savo vaikų ir valstybės likimą – skambėjo mokinių lūpose. Koncerto „Sudainuokime Lietuvą” scenarijaus autorė Irena Nevulienė.

Šventinės programos scenovaizdis (autorė Alicija Krakauskienė) – Pasaulio medžio motyvas, simbolizuojantis tiltą tarp dangaus, žemės ir požemių. Pasaulio medis vaizduojamas nepaprastai didelis, viršūne remiantis dangų, šakomis apgobiantis visą pasaulį, šaknimis siekiantis žemės gelmių. Jo viršūnėje — saulė, šviesos ir šilumos nešėja, kelrodžiai žvaigždynai, ant šakų – paukščiai tarpininkai tarp dangaus ir žemės, o iš po šaknų trykšta gyvybės ir išminties šaltinis, palaikantis gyvybę. Iš šaknų stiebiasi paparčio žiedas – tai nemariosios, visa įveikiančios žolės žiedas, vaistas nuo visų ligų, apsauga nuo bet kokio blogio. Po medžiu gyvena žalčiai ir gyvatės. Žalčiai – tai ryšininkai tarp žemės ir požemių, tai pasaulį saugančios gerosios dvasios bei namų židinio saugotojai. Pasaulio medis auga ant kalno, kur teka devynios upės, arba pamaryje, ar jūros saloje. Per Pasaulio medį visa visata suvokiama kaip nedaloma visuma. Šis medis jungia gyvuosius ir mirusiuosius, praeitį, dabartį ir ateitį, jis išminties, paslaptingumo, nemirtingumo simbolis. Jis atspindi mūsų protėvių pasaulio suvokimą. Šis medis, išlikęs tiek liaudies dainose tiek dailėje, yra svarbi senovės lietuvių paveldo dalis. Lietuvoje Gyvybės medžiu tradiciškai buvo puošiamos kraičio skrynios, baldai, langinės, prieverpstės. Siuvinėtais jo  ornamentais lietuvės moterys puošė prijuostes, skareles.

Tokia turėtų būti ir tauta, tarytum Medis su amžinai gyvomis šaknimis, besiskleidžiantis šakomis, lapeliais ir žiedais, gebantis regėti aukštybių paukščius ant pačios jo viršūnės. Tuomet tautai nebereiktų rūpintis dėl savo ateities, kadangi sveikas Medis visuomet duos sveikus vaisius.

Alicija Krakauskienė

Įrašas paskelbtas temoje Naujienos. Išsisaugokite pastovią nuorodą.