Vasario 16-oji licėjuje

Vasario 17 d. Punsko Kovo 11 – osios bendrojo lavinimo Licėjuje buvo minima Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Siekiant prisiminti ir įprasminti 1918 m. vasario 16 – osios Lietuvos nepriklausomybės akto pasirašymą ir iš karto po jo sekusį Nepriklausomos Lietuvos istorijos laikotarpį, I klasės mokiniai, kartu su klasės auklėtoja, mokytoja Danguole Grigutiene, dramos studijos vadove Rūta Burdinaite ir Dariumi Dumčiumi parengė vaidinimą – inscenizaciją.

Renginio pradžioje bendruomenei sugiedojus „Tautišką giesmę“ ir mokytojai Danguolei raiškiai padeklamavus Gražinos Daukantienės eilėraštį „Lietuvai“, atėjo laikas pasirodyti mokiniams. Jų vaidinime scena tarsi pasidalijo į dvi erdves: esamąjį laiką, t.y. 2020 – uosius ir praeitį – 1918 m. vasario 16 dieną. Dabartį reprezentuojančioje scenos dalyje buvo vaizduojama situacija, kai sužinoję, jog bus rašomas kontrolinis darbas apie Nepriklausomybės paskelbimo akto signatarus, vaikai pradeda atkakliai jam ruoštis, vadovėliuose, knygose ir internete ieškodami informacijos, įdomių bei netikėtų faktų apie kiekvieną iš 20 iškilių ir narsių vyrų, jų nuopelnus Lietuvai. Tuo tarpu už rašomųjų stalų – praeityje – esantys mokiniai, įkūnijantys Lietuvos Tarybos narius, įvardijus konkretaus signataro vardą ir pavardę, ėmė reprezentuoti, kaip tas asmuo pasirašo nepriklausomybės aktą, bendrauja su kitais signatarais ir užima būtent tokią poziciją, kaip užfiksuota 1918 m. Lietuvos Tarybos nuotraukoje.

Inscenizacijos pabaigoje visi besiruošiantieji darbui kartu nusprendžia, jog didžiausias visų aptartų žmonių nuopelnas Lietuvai ir buvo pats NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO pasirašymas, o signatarus įkūnijantys vaikai atsistoja ir garsiai sušunka: „Lietuvos Taryba skelbia atstatanti nepriklausomą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje!“ Galiausiai visi „signatarai“ susėda ir XX a. pradžios fotografu tapęs Darius Dumčius su senovišku foto aparatu užfiksuoja itin autentiškai, tiek signatarų kūno padėtį, tiek veido emocijas perteikusius vaikus.

Netrukus po to scenos dekoracijas pakeitė muzikos instrumentai ir vietoje vaidinančiųjų scenoje pasirodė choras „Pašešupiai“. Prieš pasirodymą choro vadovas Dainius Pavilionis pasveikino susirinkusius, akcentuodamas, jog dėl pasaulyje tvyrančių iššūkių, Lietuvos labui reikia pradėti stengtis čia ir dabar, būti narsiems kaip kad 1918 m. vasario 16 – osios akto signatarams. Iš karto po to choras sugiedojo tris kūrinius: „Sudainuokime Lietuvą“, „Tėviške manoji“ ir „Saulėlydis tėviškėje“. Beje, pastarasis kūrinys viešai buvo sugiedotas pirmą kartą. Tiek vadinusiųjų, tiek giedojusiųjų pasirodymus palydėjo nuoširdžios ovacijos ir garsūs aplodismentai

Minėjimą užbaigė Licėjaus Direktoriaus Alvydo Nevulio kalba, kurioje, papildymas choro vadovą D. Pavilionį, palinkėjo mokiniams nebijoti, būti drąsiems ir savo gerais bei prasmingais darbais prisidėti prie Lietuvos kūrimo ir puoselėjimo.

Darius Dumčius

Įrašas paskelbtas temoje Naujienos. Išsisaugokite pastovią nuorodą.