„Šiandien čia gyvenam, kaip svajojom. Ir kur toliau?“

Šimtadienis abiturientams tai ypatinga šventė, primenanti apie neišvengiamai artėjančius brandos egzaminus, bet kartu leidžianti pasimėgauti gražiomis akimirkomis, praleistomis su artimais žmonėmis. Šis metas suteikia progą padėkoti savo tėvams, mokytojams už jų mums suteiktą meilę ir rūpestį,  pabrėžti mokyklos bei tėvų namų svarbą mūsų tapatybės ugdymui.

Norint kad šimtadienis būtų tobulai parengtas, būtina įdėti daug pastangų ir skirti nemažai laiko. Todėl mes, Punsko licėjaus trečiokai, padedami mūsų auklėtojos Birutės Vaičiulienės bei remiami mūsų tėvelių, darbą pradėjome jau mokslo metų pradžioje. Pasiskirstę į grupeles, kūrėme meninės programos scenarijų, projektavome dekoracijas, gaminome kvietimus ir pan. Dainas padėjo pasirinkti ir pamokė jas atlikti licėjaus mišraus choro „Pašešupiai“ vadovas, maestro Dainius Pavilonis. Kruopščiai repetavome tradicinį šimtadienio šokį „Gailingis“, kurį šokti išmokė „Šalčios“ vadovė Asta Pečiulienė. Galutinį scenos įvaizdį, derantį su mūsų sumanytos programos scenarijumi, kūrėme kartu su dramos būrelių režisierėmis Rūta Burdinaite ir  Jolanta Malinauskaite-Vektoriene.

Ilgai lauktas vakaras įvyko vasario 1 d. Renginio tema: „Šiandien čia gyvenam, kaip svajojom. Ir kur toliau?“. Šie žodžiai simbolizuoja jauno žmogaus abejones beieškant savo svajonių ir tikslų, priimant svarbiausius gyvenimiškus sprendimus. Meno programa akcentavo mūsų gyvenimo svarbius elementus, kurie sudaro mūsų tapatybės pagrindą ir padeda pasirinkti tolesnį prasmingą kelią.

Kelionę pradėjome nuo savęs. Skambiomis eilėmis ir dainomis išreiškėme troškimą eiti pirmyn ir ieškoti savęs naujame, suaugusio žmogaus gyvenimo etape. Surasti save – nelengvas dalykas, tačiau tai padaryti būtų dar sunkiau be pirmųjų mūsų auklėtojų, globėjų – tėvų. Gimtuosiuose namuose vaikai išmoksta doros ir teisingumo, kaip nepaklysti gyvenimo kryžkelėse ir abejingai nepraeiti pro blogį, melą ir neteisybes. Už visą tai nuoširdžiai dėkojome savo tėvams, tarėme jiems dėkingumo kupinus žodžius ir įteikėme gėles.

Pakilimais ir nuopuoliais išgrįstame kelyje svarbi stotis yra mokykla. Šiame etape susipažįstame su platesniu pasauliu, į kurį raktus mums suteikia mokytojai ir jų triūsas. Mokykla mūsų širdyse įgyja neįprastą vietą, nes čia sukauptos žinios bei išugdyti idealai yra ateisiančios svarbios kelionės pagrindas. Mokytojams skambėjo nuoširdžios dainos, buvo sakomi linkėjimai ir eilės.

Bandymai surasti savo tikrąjį „aš“ pasibaigia tvirtu vertybių susiformavimu. Būtent tada pradedame suprasti, jog kiekvieno mūsų vieta ir gyvenimo prasmė esti tėvynėje. Šia mintimi papuošėme šimtadienio oficialiosios dalies paskutiniąją dalį. Deklamuodami patriotinius eilėraščius, simboliškai medyje kabinome žalius lapus, tarsi pasižadėdami ugdyti tas vertybes, kurias mums įskiepijo tėvai, mokykla ir gimtasis kraštas.

Tiek pasiruošimas, tiek pati šventė, suteikė galimybę visiems geriau pabendrauti ir susipažinti. Atmintyje dar ilgai išliks neišdildomi įspūdžiai, patirti būryje mylimų žmonių. Nuoširdžiai dėkojame visiems padėjusiems sukurti šį nuostabų šimtadienį.

Viktorija Grigutytė

Nuoroda į nuotraukas:

https://wjkcreative-my.sharepoint.com/:f:/g/personal/wkarczewska_wjkphotography_com/ElJvPSpO5URAqW0LcHMadycB8E9QQfnYEGTnfrPWbikXCQ?e=7cNsBo

Įrašas paskelbtas temoje Naujienos. Išsisaugokite pastovią nuorodą.