Laisvės gynėjų diena Punsko Kovo 11-osios licėjuje

Sausio 13 d. 6 pamokos metu Punsko Kovo 11 – osios bendrojo lavinimo licėjuje I klasės mokiniai mokyklos bendruomenei pristatė pasirodymą Laisvės gynėjų dienai paminėti. Iš anksto kartu su mokytoja Irena Nevuliene ir praktikantu Dariumi Dumčiumi pasidalinę mintimis ir įžvalgomis bei bendrai sutarę, koks turėtų būti pasirodymas, mokiniai ypač gražiai, jautriai ir sentimentaliai perteikė tragiškus 1991 m. sausio mėnesio įvykius.

         Iš pradžių raiškiai perskaitę garsių Lietuvos žmonių, tokių kaip Andriaus Mamontovo, profesoriaus Arūno Ramanavičiaus, tų dienų atsiminimus, netrukus mokiniai pradėjo esamuoju laiku kalbėti žuvusiųjų prie televizijos bokšto pasirinkimo atvykti motyvus ir aplinkybes. Labai simboliškais tapo tuo pačiu metu mokinio Edvino akordeonu grojamos ir kartu su bendraklasiais dainuojamos, vėliau ir niūniuojamos dainos „Oi, neverk, motušėle“ žodžiai, kurioje pasakojama apie tai,

… kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės…

Juk iš tiesų: 13 vyrų ir 1 moteris paaukojo savo didžiausią turtą – gyvybę – dėl mūsų visų ir Lietuvos Laisvės. O gi žuvusieji buvo tokie patys kaip mes: mokiniai, dirbantieji, kurie paliko namuose mylinčias ir mylimas motinas, žmonas, tėvus, laukiančius, kol sugrįš, vaikus…

Kad būtų įprasmintas visų didvyrių atminimas, demonstruojant vaizdo įrašą apie tankų ir tankečių atkeliavimą prie televizijos bokšto, mokiniai užpūtė jų įasmenintų žuvusiųjų gyvybes simbolizuojančias žvakutes. Netrukus visame Licėjuje stojo visiška tyla – buvo pagerbti mirusieji. Iš karto po to buvo pasiūlyta visai mokyklai kartu sudainuoti Eurikos Masytės dainą „Laisvė“. Tragiškąjį sausį lietuvių vienybę ir norą būti laisvais liudijusi daina tapo žuvusiųjų pagerbimą ir atminimą simbolizuojančiu ženklu. Grojant mokinei Gretai, kartu su mokyklos bendruomenės nariais dainuojant šią dainą ir demonstruojant žuvusiųjų nuotraukas, portretus, buvo galima jausti aplink tvyrančias vienybės, susikaupimo, santarvės ir kitas įprasminančias emocijas.

Minėjimą pabaigė Licėjaus direktoriaus Alvydo Nevulio kalba, kurioje jis mokiniams akcentavo, jog, siekdami nuolatos įprasminti žuvusiųjų atminimą, turime mokytis, stengtis ir dirbti dėl Lietuvos, dėl visų mūsų Laisvės. Nes istorija bus gyva, kol bus liudijama.

Darius Dumčius

Įrašas paskelbtas temoje Naujienos. Išsisaugokite pastovią nuorodą.